išpūtakis

išpū́takis, -ė smob., adj. (1) kas išpuvusių akių, išvarvėtakis: Su tuo išpū́takiu nesišluostysiu į vieną abrūsą Brt. Nešluostykis į tą abrūsą, kur tas išpū́takis šluostės Užv.